Knygų apie azartinius lošimus išleista daug ir įvairių visomis kalbomis. Jose dalijami patarimai, kaip žaisti, kaip išlošti, o kitose rašoma apie azartinių lošimų istoriją. XVII amžiaus azartinių žaidimų vystymąsi aprašė ir austras Manfredas Zollinger savo knygoje „Azartinių žaidimų istorija – nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo“.
Azartinių žaidimų istorija
Knygoje skaitytojui pateikiama informacijos apie tuo metu vyravusius azartinius žaidimus, teisinius sunkumus, kurie egzistavo anuomet. Azartiniai lošimai buvo uždrausti, bet nepaisant to, jie klestėte klestėjo ir būdavo žaidžiami netgi toje pačioje teismo salėje. Panaši situacija, pasak autoriaus, yra su dabartiniais internetiniais lošimais, kuomet jie Vokietijoje yra draudžiami, tačiau pasiūlymų gausa net akis bado.
Ar azartiniai žaidimai – blogis?
Azartiniai lošimai visais laikais buvo vertinami kaip blogis, tad nuo seno šia veikla užsiimantieji bando nusipurtyti blogos reputacijos. Anuometiniu, knygoje aprašytu laikotarpiu, azartiniai lošimai buvo prilyginami laiko švaistymui ir įvardijami kaip pavojinga veikla. Šiandien azartinių lošimų priklausomybė taip pat yra labai pavojinga. Nepaisant kylančių pavojų, azartiniai lošimai šiandien yra daug labiau paplitę nei anuomet, kai jie buvo išimtinai aristrokratų laisvalaikio užsiėmimas.
Vėliau azartiniai lošimai buvo žaidžiami privačiuose rateliuose. Iki tol, kol nebuvo pradėti steigti lošimo namai ir atvertos durys plačiajai visuomenei.
Knygoje pateikiama išsami informacija apie azartinių lošimų istoriją, sunkumus ir įvairių žmonių grupių nuomonė.
Azartinių žaidimų plėtra
Azartinių žaidimų plėtra jau nesustabdoma tapo 17 amžiuje, kuomet atsirado pirmosios valstybinės loterijos. Nepaisant šio proveržio, ir tuomet jau buvo daug draudimų ir kliūčių. Valstybės valdžios atstovai jau tuomet turėjo pripažinti, kad visiškai uždrausti azartinius žaidimus nelabai įmanoma.
Klasikinė ruletė
Esama daug teorijų, iš kur atsirado klasikinė ruletė. Vieni sako, jog ją išrado romėnai, nusižiūrėję vežimo ratą, o kitų tikinimu, pirmoji ruletė ir panašūs į ją žaidimai atsirado Kinijos vienuolynuose.
Dėl šiuolaikinės ruletės išradėjo klausimų nekyla – ją sukūrė prancūzų matematikas Blezas Paskalis (žinomas dėl Paskalio trikampio). Jo tyrimų objektas buvo ruletės ratas. Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad „Mintyse“ išdėstė samprotavimą, vadinamą „Paskalio lažybomis“. Šiuo samprotavimu siekiama įrodyti, kad žmogui yra naudinga pripažinti Dievo buvimą. Paskalis samprotauja taip: „Dievas arba yra, arba jo nėra (…) jei laimite, išlošiate viską, jei pralaimite, nepralošiate nieko“ (233-as fragm., p. 79-80). Jo nuomone, „statydami“ už Dievo buvimą, galime arba laimėti „viską“ (t. y. amžinąjį gyvenimą), arba „nepralošti nieko“ (t. y. „pralošti“ žemiškąjį gyvenimą).
Iki to laiko, kai Europoje azartiniai žaidimai sulaukdavo griežtų draudimų, plito žaidimų salonai. Princas Čarlzas iš Monako sumanė lošimo namų pagalba papildyti ne itin didelį valstybės iždą. Netrukus ruletė tapo mėgstamiausiu kilmingųjų užsiėmimu.
Pirmosios loterijos
Taip, kaip pildė valstybės iždą ruletė, padėjo ir pirmosios loterijos. Loterijos pranašas buvo prancūzų finansų ministras Desfortas, pateikęs idėją užsiimti loterija.
Vokietijoje daugelis azartinių žaidimų buvo legalizuota po Napoleono viešpatavimo laikų. Tuomet išdygo lošimo namų. Pirmieji buvo Baden Baden, Wiesbaden ir Bad Ems. Augant Prūsijos karalystei, atsirado vis daugiau apribojimų ir nuo 1866 metų didžiąją dalį pelno teko skirti įkurtam fondui.
Azartiniai žaidimai buvo visiškai uždrausti 1872 metais ir tik tada, kai savo jėgą ėmė demonstruoti Adolfas Hitleris, lošimo namams vėl buvo suteikta laisvė. Pats A. Hitleris buvo entuziastingas kazino žaidėjas.
Pokerio istorija – nuo salūnų iki pasaulinių turnyrų
Azartinių žaidimų istorija įtraukia ir viena iš populiariausių pokerio žaidimą. Kaip ir džiazas bei alkoholiniai kokteiliai, taip ir pokeris prasidėjo Naujajame Orleane, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Neaišku, kas ir kaip pirmas pradėjo jį žaisti. Istorikų teigimu, šis žaidimas, tokį, koks žaidžiamas dabar, pradėtas žaisti XIX a. pradžioje, Luizijanos teritorijoje.
Poque, taip jį vadino prancūzakalbė šios JAV valstijos dalis. Vėlesnieji angliškai kalbantys naujakuriai pradėjo šį žaidimą vadinti pokeriu. Taip jau du šimtmečius jis ir vadinamas visame pasaulyje.
Pokerio kortų kaladės
Pirmieji pokerio žaidimai būdavo žaidžiami su 20 kortų kalade. Keturi žaidėjai išsidalydavo po penkias kortas ir žiūrėdavo, kas turi didžiausią kombinaciją. Jokių išsimetimų ar keitimų. Vėliau, 1834 metais kortų kaladė susidėjo iš 52 kortų.
Ilgiausias pokerio turnyras
Ilgiausias pokerio žaidimas truko aštuonerius metus, penkis mėnesius ir tris dienas. Šis faktas nėra patvirtintas, tačiau teatras Bird Cage, Tumstono mieste Arizonoje teigia surengęs ilgiausią pokerio turnyrą. Prasidėjęs 1881 metais, šis turnyras tęsėsi aštuonerius metus. Pradinis žaidimo įnašas buvo 1 000 dolerių. Jame dalyvavo legendinės Laukinių Vakarų asmenybės.
Pokerio žetonai
Iki XIX a. vidurio pokerio žetonus atstodavo bet koks mažas vertingas objektas. Tai galėjo būti bet kas nuo monetos iki aukso grynuolio. Salūnai, organizuojantys stambesnius pokerio lošimus pradėjo įsivedinėti standartizuotus žetonus, gaminamus iš dramblio kaulo, molio ar medžio ir dekoruotus jiems būdinga simbolika. Tačiau tokie žetonai veikiai atsidūrė sukčių taikiklyje. Dėl šios priežasties žetonų gamybą ir ženklinimą XX a. pradžioje perėmė specializuotos verslo įmonės.
Pirmasis Pasaulinės serijos pokerio turnyras
Pirmasis Pasaulinės serijos pokerio turnyras įvyko 1970 metais Las Vegase (JAV). Grupė verslininkų iš viso pasaulio, tikri pokerio entuziastai, nusprendė pasivaržyti dėl geriausio žaidėjo titulo. Už geriausią žaidėją buvo balsuojama. Tačiau vėliau sekę turnyrai įtraukė kur kas daugiau žmonių ir geriausio žaidėjo titulas atitekdavo tam, kuris sustabdžius turnyrą turėjo didžiausią išloštą sumą.
Pirmoji pokerio transliacija
Pirmoji pokerio turnyro transliacija per televiziją įvyko 1973 metais. JAV televizija CBS transliavo pasaulinį pokerio turnyrą iš Las Vegaso. Tuometinis pirmosios vietos nugalėtojas gyvame eteryje išsinešė 130 tūkst. JAV dolerių (115 tūkst. eurų) prizą.
Pokerio žaidėjai
Nepriklausomi tyrimai rodo, kad pokerį šiandien žaidžia apie 70 milijonų amerikiečių – tai sudaro 20 proc. visos populiacijos.